Naujausio Ruta Sepetys tikrais įvykiais grįsto romano aprašymas iš tiesų žadėjo daug. Norėjosi daugiau sužinoti apie 1957-ųjų Ispaniją, be to prieš tai buvau skaičiusi ankstesnes autorės knygas – “Druska jūrai” bei “Tarp pilkų debesų”, kurios man paliko tikrai gerą įspūdį. Griebiau šią knygą nedvejodama ir nekantravau pradėti skaityti.
Pradėjusi skaityti knygą negalėjau nuo jos atitraukti akių, viskas buvo išties labai įdomu – po truputį atskleidžiamas Generolo Fransisko Franko valdomos Ispanijos veidas su šiurpą keliančiomis istorinėmis detalėmis, supažindinama su knygos veikėjais, jų kasdienybe. Vis užsimenama, kad jie turi savų paslapčių, įvyksta keletas įvykių, kurie suintriguoja ir tu lauki, kad na dabar tai jau bus kažkas tokio. Nekantriai skaitai toliau, bet kažkas tokio taip ir neįvyksta. Kol galiausiai net nespėjus įpūsėti skaityti knygos jau pavyksta ir nuspėti kas gi bus toliau.
Veikėjų meilės istorija taip pat perdaug nesužavėjo. Nesitikėjau, kad ji bus tokia banali. Baigusi skaityti pirmąją knygos dalį, dar naiviai tikėjausi, kad antroji pataisys padėtį. Tačiau veltui. Pastaroji nuliūdino ir net sakyčiau šiek tiek sunervino. Mano manymu viskas buvo užbaigta per greitai. Baigus skaityti knygą net aplankė toks jausmas, kad iš jos kažkas pavogė keletą pagrindinių puslapių.
You must log in to post a comment.