Alyson Richman “Prarasta Žmona”

Šią knygą pirkau labai nedrąsiai, nors ji ir buvo labai išgirta socialiniuose tinkluose. Visai kaip Heather Morris “Aušvico tatuiruotojas”, kuri mane truputį nuvylė. Bijojau, kad su šita knyga nebūtų tas pats, nors knygos aprašymas ir labai žavėjo. Visa laimė – nebuvo. Tad senuosius 2019-uosius palydėjau pradėdama, o naujuosius 2020-uosius metus pasitikau baigdama skaityti išties gerą, tikrais faktais paremtą Alyson Richman “Prarasta Žmona”. Keletas vakarų ir knyga buvo tiesiog ryte suryta.

Knyga mane įtraukė jau nuo pirmo puslapio. Pradžia buvo daug žadanti – tokia šviesi ir tokia nuostabi. Viena pagrindinių knygos veikėjų – žydaitė Lenka, užaugusi pasiturinčioje, mylinčioje šeimoje Prahoje. Gražių daiktų apsupta mergina buvo itin jautri grožiui, tad nedvejodama pasirinko dailės studijas. Sutiko ir netikėtai pamilo draugės brolį Jozefą. Tarp jaunuolių įsiplieskusi meilė buvo išties labai graži ir tyra. Atrodė viskas bus tiesiog nuostabu, bet čia knygos puslapiai ir pradėjo po truputį tamsėti. Čekoslovakijoje prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Nepaisant to, kad jaunuoliai paskubomis susituokė, jiems vistiek buvo lemta išsiskirti. Vienam teko bėgti už Atlanto, kitai teko patirti Terezyno ir Aušvico siaubą. Nors teko paskaityti apie šią knygą ir tokių nuomonių, kad ji neva parašyta “silpnai”, nes per mažai Aušvico baisumų, bet man jų čia buvo per akis. Skaitant Lenkos skaudžius išgyvenimus, kurių išties buvo sočiai, ne kartą akyse kaupėsi ašaros.

Jau laukiu – nesulaukiu, kada pagal šią knygą pasirodys pastatytas filmas. Būtinai nueisiu pažiūrėti.

Taip pat skaitykite